JTO generalinis sekretorius Antonio Guterres išreiškė susirūpinimą, kad Mianmaro krizė gali išaugti į didelio masto katastrofą.
JTO generalinis sekretorius Antonio Guterres paragino pietrytinės Azijos regioną ir visą tarptautinę bendruomenę kuo skubiau ieškoti tinkamo atsako į situaciją, ištikusią Mianmarą po vasario 1-osios karinio perversmo, kai buvo nuversta išrinktoji vyriausybė, vadovaujama Aung San Suu Kyi. JTO vadovas mano, kad netrukus bus per vėlu, kai situacija peraugs į plataus masto konfliktą ir daugialypę katastrofą Pietryčių Azijos širdyje ir už jos ribų.
„Būtina kuo skubiau rasti bendrą tarptautinį ir regioninį atsaką, kaip padėti Mianmarui grįžti į demokratinės reformos kelią“, – sakė jis dokumente, išplatintame JTO generalinės asamblėjos sesijos metu, rugsėjo 29 d. Galimybės užkirsti kelią kariniam valdymui mažėja, svarbu paremti demokratines jėgas Mianmare dabar, sakė JT vadovas.
Mažiausiai 1146 žmonės buvo nužudyti ir daugiau nei 8000 sulaikyti, kai kariuomenės pajėgos ėmėsi represijų protestuotojų, disidentų atžvilgiu, rašo Pagalbos politiniams kaliniams asociacija, kovojanti už kalinių teises.
JTO parėmė penkių pakopų planą, kurį pristatė Pietryčių Azijos tautų asociacija, jai priklauso ir Mianmaras. Raginama nutraukti smurtą, pradėti konstruktyvų dialogą, paskirti specialų pasiuntinį, kuris tarpininkautų ir rūpintųsi humanitarine pagalba. Užtruko iki rugpjūčio, kol Pietryčių Azijos tautų asociacijos pasiuntiniu buvo išrinktas Brunėjaus antrasis užsienio reikalų ministras Erywan Yusof, tačiau jis vis dar derasi su kariškiais dėl vizito sąlygų.
JT generalinis sekretorius atkreipia dėmesį į neefektyvias pastangas, įspėdamas apie galimą plataus masto krizę, primindamas sparčiai blogėjančią maisto saugumo situaciją, daugėjančius masinius gyventojų perkėlimus, prastėjančią sveikatos sistemą, didėjančią ekonominę krizę. Pasak JT generalinio sekretoriaus, reikia skubiai atkurti konstitucinę valdžią Mianmare ir atstatyti 2020 m. lapkritį vykusių rinkimų rezultatus, kai Su Kyi nacionalinė lyga už demokratiją laimėjo didžiule persvara. JT vadovas ragino nedelsiant išlaisvinti Suu Kyi, prezidentą Win Myint ir kitus vyriausybes narius, skirti humanitarinę pagalbą, ypač pažeidžiamiausioms bendruomenėms, tarp jų ir 600 000 rohinjų musulmonų.
JT vadovo ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2020 rugpjūčio iki 2021 rugpjūčio, joje minima, kad kariuomenei užgrobus valdžią prasidėjo žiaurios represijos, ypač prieš protestuojančius prieš Suu Kyi nušalinimą, fiksuojami rimti žmogaus teisių pažeidimai. Visi, kurie priešinasi kariuomenei ar prisijungia prie demokratinių judėjimų bei jų artimieji tampa susidorojimo aukomis, areštuojami, patiria lytinį smurtą, kankinimus.
(DŽ/Vatican News Service)
